| User | Post |
|
22:57 2010-04-29
| Vytautas
| | |
| Moderator
| posts 79 | |
|
|
Turbūt daugelis čia diskutuojančių esame pakankamai pažengę ir turim tam tikrus žaidimo strategijos principus, kurių stengiamės laikytis. Būtų įdomu padiskutuoti apie juos… 
Aš daugiausiai stengiuosi per varžybas vadovautis šiuo principu: "laimi ne tas, kuris geriausiai pataiko, o tas, kuris padaro mažiausiai klaidų". Kitaip sakant, kovojant reikia stengtis žaisti kuo stabiliau ir naudojant tik tuos smūgius, kuriuos geriausiai žinai, o eksperimentavimas, "mandravojimas" ar noras "pamokyti" yra didžiausi priešai.
O koks jūsų pagrindinis principas?
|
Sukurkime Lietuvos teniso mėgėjų namus Internete!
|
|
|
16:01 2010-04-30
| Miroslav
| | |
| Member | posts 12 | |
|
|
Vytautas said:
Turbūt daugelis čia diskutuojančių esame pakankamai pažengę ir turim tam tikrus žaidimo strategijos principus, kurių stengiamės laikytis. Būtų įdomu padiskutuoti apie juos… 
Aš daugiausiai stengiuosi per varžybas vadovautis šiuo principu: "laimi ne tas, kuris geriausiai pataiko, o tas, kuris padaro mažiausiai klaidų". Kitaip sakant, kovojant reikia stengtis žaisti kuo stabiliau ir naudojant tik tuos smūgius, kuriuos geriausiai žinai, o eksperimentavimas, "mandravojimas" ar noras "pamokyti" yra didžiausi priešai.
O koks jūsų pagrindinis principas?
Noras "pamokyti"   - prajuokinai .
Kaip sakė R. Kurtinaitis: "Kartais geriau blogai žaisti, bet laimėti, negu gerai žaisti ir pralaimėti". Toks principas.
|
|
|
23:40 2010-05-02
| Vytautas
| | |
| Moderator
| posts 79 | |
|
|
"Noras pamokyti" – turėjau omenyje sportinį pyktį, kuris sukelia norą bet kokia kaina laimėti tašką ir dažnai iššaukia persistengtus ir visai nereikalingus smūgius :)
Kurtinaičio principas patiko – įsidėmėsiu.
|
Sukurkime Lietuvos teniso mėgėjų namus Internete!
|
|
|
09:44 2010-05-03
| Vaidas
| | |
| Member | posts 25 | |
|
|
Mano pagrindinis principas yra: "Have fun along the way" :)
Mano supratimu laimeti (bet kokia kaina t.y. zaidziant tik tam kad laimet) yra reikalinga sportininkam (teko jaunam amziui pabuti tokiu, kur reikia laimet, tas daugiau nebazavi – ne tenisas tai aisku buvo). O mano kaip megstancio si nuostabu zaidima zmogaus noras yra zaisti taip kad man tai patiktu daryt. Kadangi as esu daugiau attacking negu defensive, tai nesvarbu pries koki priesininka as zaisiu, as niekada nepradesiu tik gintis - aisku kitas zaidejas tave gali tiesiog priverst tai daryt del aukstesnio meistriskumo :) vien del to kad man nepatinka toks zaidimas (britku ziuret kaip Murray zaidzia, Nadal'i gerbiu del jo, kaip atleto savybiu, bet zaidimas taip pat nepatinka).
Tai vat toks tas mano principas :)
|
|
|
15:44 2010-07-10
| Konstantinas
| | |
| Moderator
| posts 61 | |
|
|
Vytautas said:
Turbūt daugelis čia diskutuojančių esame pakankamai pažengę ir turim tam tikrus žaidimo strategijos principus, kurių stengiamės laikytis. Būtų įdomu padiskutuoti apie juos… 
Aš daugiausiai stengiuosi per varžybas vadovautis šiuo principu: "laimi ne tas, kuris geriausiai pataiko, o tas, kuris padaro mažiausiai klaidų". Kitaip sakant, kovojant reikia stengtis žaisti kuo stabiliau ir naudojant tik tuos smūgius, kuriuos geriausiai žinai, o eksperimentavimas, "mandravojimas" ar noras "pamokyti" yra didžiausi priešai.
O koks jūsų pagrindinis principas?
Mano principas yra galvoti, ką ir kodėl darai. Racionalumas kartais padeda ištraukti mačą prieš daug stipresnį, bet karštesnį varžovą.
Yra kelios kryptis pamąstymams žaidimo metu, kurias reikia suderinti. Viena kryptis yra tavo paties žaidimas, kaip tu jįįsivaizduoji, kurį moki žaist ir kurį bandai priversti žaisti priešininką, taip pat savęs kontrolė (ar nežaidžiu per daug pasyviai, ar ne per daug klaidų,
kodėl neeina pirmas servas ir pan.). Antra kryptis yra priešininko žaidimas, kurį turi stebėti, prie kurio turi prisitaikyti, atrasti silpnųjų pusių ir jas išnaudoti. Trečia kryptis yra koncentracija, ypač lemiamais momentais.
|
|
|
16:10 2010-07-12
| Aurelija
| | |
| Member | posts 3 | |
|
|
Mano principas būtų įvertinti priešininką, ir stengtis žaisti kertant jam į silpniausias vietas (tik ne visada tai pavykdavo :) ) o šiaip svarbiausia mėgautis žaidimu, nes jei žaidi dėl pinigų ar tik dėl garbės, tada dažniausiai nesiseka :)
|
|
|
13:11 2011-06-09
| Timuras
| | |
| Member | posts 10 | |
|
|
Mano pagrindinė strategija nuolat lėtinti žaidimą bei kliudyti žaisti priešinikui.
Jei priešininkas itin pakilus po gero taško, lėtai servuoju arba lėtai jam gražinu kamuolius, kad "atšaldyčiau" tą pakilimą. Taip pat, žaisdamas visada trukdau priešininkui: jei jam patinka tolimi smūgiaiu, gražinu trumpus kamuolius, jei jam patinka žemi smūgiai, paduodu balionus, jei pasimeta, kai bėgu prie tinklo, tai nuolat prie tinklo ir bėgu. Kitaip tariant, niekada priešininkui neledžiu žaisti jo žaidimo.
|
|
|
13:33 2011-06-09
| Vytautas
| | |
| Moderator
| posts 79 | |
|
|
Sakyčiau labai įdomi ir teisinga mintis.
Dabar susimasčiau, kad pats žaisdamas šį būdą nesąmoningai retkarčiais naudoju, bet niekada į tai nežiūrėjau strategiškai ir nuosekliai. Reikės atkreipkt dėmesį ir išbandyt :)
Plėtojant diskusiją norėčiau tuo pačiu paklausti, ką manote apie psichologinių priemonių naudojimą žaidime?
Atkaklūs ginčai dėl taškų, žodinės replikos, kamuoliukų nepadavimai (ne žaidimo metu), ilgesni pasisėdėjimai ant suoliuko ir pan. Kad tai veikia turbūt niekas nesiginčys, tačiau ar tai etiška ir pateisinama? Aš pats asmeniškai vengiu tokių triukų, tačiau neretai tą matau darant kitus.
|
Sukurkime Lietuvos teniso mėgėjų namus Internete!
|
|
|
14:36 2011-06-09
| Konstantinas
| | |
| Moderator
| posts 61 | |
|
|
Prieš žaidėją "griovėją", visaip stabdantį žaidimą, neduodantį pajusti ritmo, įkyrų, žaisti visada labai sunku, ypač jei jis yra šaltesnių nervų ir mažai klysta. Daug kartų teko matyti ir pačiam patirti, kaip silpnesnis pagal techniką, fizinį pasiruošimą, patirtį žaidėjas sugeba išvesti iš kantrybės labiau patyrusį priešininką, priversti jį klysti ir tokiu būdu sugeba laimėti. Tarp megėjų tokių grajokų tikrai nėra mažai, ir, matyt, jei nori sėkmingai lošti turnyruose, būtina išmokt tokius nugalėti.
Kas dėl Vytauto aprašytų bajeriukų, tai mano galva, tai prieštarauja pačiai teniso esmei. Tenisas ne krepšinis ir ne futblolas, čia elgesio normos žymiai griežtesnės, yra daug nerašytų taisyklių. Taigi toks žaidėjas negerbia partnerio, žiūrovų, o labiausiai negerbia savęs.
|
|