Ieškoti žaidėjo

Žaidėjo paieška

Teniso kortų ypatumai: kurios dangos saugiausios, greičiausios ir kiek kainuoja jas įrengti?

Darius Banys_Augusto Četkausko foto
2020 balandžio 23 d.

Turbūt kiekvienas teniso mėgėjas, žaisdamas ant skirtingo tipo dangos kortų, jaučia nemažą skirtumą. Ant vienos dangos kamuoliukas atšoka greičiau, ant kitos – lėčiau ir aukščiau, o trečioji galbūt sumažina apkrovą sąnariams.

 

Kuri teniso kortų danga labiausiai saugo sąnarius? Kuri parankiausia atakuojantiems tenisininkams, o kuri gynėjams? Kiek kainuotų įrengti kortą šalia savo namų? TenisoNamai.lt atsako į svarbiausius klausimus, susijusius su danga.

 

Profesionalių tenisininkų varžybos rengiamos tik ant trijų tipų dangų – kietos (hard – angl.), grunto ir žolės. Daugiausiai turnyrų vyksta ant kietosios dangos, su tokio tipo pagrindu kovojama ir dviejuose iš keturių Didžiojo kirčių turnyrų – „Australian Open“ bei „US Open“. Tuo tarpu mėgėjų sporte dangų tipų skaičius yra dviženklis: taip pat žaidžiama ant įvairių sintetinių dangų ar net asfalto.

 

„Mėgėjų sporte prisideda nemažai sintetinių dangų: sintetinė žolė, kilimas, stabilizuotas molis – šios tarp sintetinių yra populiariausios. Sintetinė žolė iš lauko dangų matyt dominuoja, bet vis daugiau atsiranda stabilizuoto molio dangos“, – pasakojo „Grip“ įmonės, užsiimančios teniso kortų statyba, vadovas Darius Banys.

 

Teniso klubai ir centrai dažniausiai renkasi kietas/akrilines, molio ir stabilizuoto molio dangas. Svarbu, kad jos atitiktų Tarptautinės teniso federacijos (ITF) standartus ir kortuose būtų galima rengti įvairaus lygio varžybas. Beje, Lietuvoje iš tų dangų, ant kurių žaidžia profesionalai, yra tik grunto ir kietos dangos kortai. Tuo tarpu žolės kortų nėra nė vieno. Kaip atpažinti, kuri danga yra greita, o kuri lėta?

 

„Jei kamuoliukas atsimušęs į dangą sulėtėja bei pakyla aukštai, tokia danga yra lėta, ir atvirkščiai – jei kamuoliukas palietęs dangą nuslysta bei atšoka žemai, tada danga laikoma greita. Geriausi lėtos ir greitos dangos pavyzdžiai atitinkamai yra gruntas bei žolė“, – teigė D.Banys.

 

Kortų dangos klasifikuojamos pagal kelis kriterijus, iš kurių svarbiausi yra kamuoliuko greitis po atšokimo nuo dangos, dangos trinties koeficientas ir dangos sukuriamas tempas.

 

Jei ant žolės vykstantis Vimbldono turnyras turi aukščiausią galimą ITF 5-ąją kategoriją, o ant grunto vykstantis „Roland Garros“ – 1-ąją, tai „Australian Open“ bei „US Open“ priskiriami skirtingoms kategorijoms, nors abu turnyrai vyksta ant kietos dangos. Australijoje esanti danga laikoma vidutiniškai greita (ITF 4 kat.), o JAV žaidėjai varžosi ant vidutiniškai lėtos (ITF 2 kat.).

 

„Ant skirtingų dangų žaidėjas pasirenka skirtingas taktikas. Grunto kortai laikomi lėčiausiais, tuo pačiu – parankiausiais gynybinio tipo žaidėjams. Tuo tarpu atakuojantys žaidėjai mieliau renkasi greitą akrilinę ar bet kurią kitą greitą dangą“, – sakė D.Banys.

 

Specialistas paneigė mitą, kad lėčiausios yra kiliminės dangos. Priešingai – jos klasifikuojamos kaip vienos iš greičiausių.

 

„Teniso mėgėjai dažnai įsivaizduoja, kad kiliminė danga yra lėta tarsi grunto, bet taip nėra. Žaidžiant ant kilimo kamuoliukas atšoka žemai ir net pagreitėja po atšokimo, todėl pagal ITF priskiriama ketvirtai kategorijai ir yra laikoma vidutiniškai greita. Vienintelis grunto ir kilimo dangų panašumas – abi tausoja sąnarius“, – paaiškino pats TenisoNamai.lt turnyruose nuolat žaidžiantis D.Banys.

 

Kai kurie mėgėjai tenisą žaisti ant kilimo renkasi vien todėl, kad jį laiko gana saugia danga. Vis dėlto 2009 metais ATP būtent dėl didesnės traumų rizikos nei ant kitų dangų uždraudė varžybų organizatoriams rengti turnyrus ant kiliminio paviršiaus.

 

„Kiliminė danga tausoja sąnarius, bet yra nenaudojama ATP ture dėl to, kad profesionalai patiria daug daugiau traumų nei ant bet kurios kitos dangos. Taip, sąnarius gal ir tausoja, bet labai nedraugiška danga raiščiams, – paaiškino D.Banys. – Gruntas yra pati saugiausia visomis prasmėmis – tiek dėl traumų, tiek dėl sąnarių tausojimo. Jei gruntas yra tinkamai paruoštas, nėra duobių ir yra stabilus, ko Lietuvoje pasitaiko pakankamai nemažai, tai ši danga yra saugiausia sportininkams.“

 

Nesvarbu, kokią dangą beklosi, jei norėtumėte įsirengti kortą šalia savo namų, jo suma dėl to stipriai nesiskirs. Norint turėti privatų kortą tektų pakloti mažiausiai 35 tūkst. eurų.

 

„Kortas kainuoja apie 35-40 tūkst. eurų, jei žiūrėti į jo įrengimą nuo pradžios iki pabaigos. Tai yra vidutinė kaina, galima įrengti už 35 tūkstančius, bet gali neužtekti ir 50-ies. Suma priklauso nuo labai daug faktorių, nuo esamos situacijos sklype, būsimos korto konstrukcijos, teniso dangos tipo, objekto lokacijos ir kitų svarbių dalių. Tuo tarpu kalbant apie pačią dangą, jos įrengimas kainuotų tarp 15-29 tūkst. eurų už standartinio dydžio kortą“, – sakė D.Banys.

 

Atgal

 
 

Komentarai