Vienetų Žaidimas

1. Žaidimo Aikštelė
2. Stacionarinė Įranga
3. Kamuoliukas
4. Raketė
5. Paduodantysis Ir Priimantysis
6. Aikštelės Pusių Ir Padavimo Pasirinkimas
7. Padavimas
8. Peržengimas
9. Padavimų Eiga
10. Klaidingas Padavimas
11. Antras Padavimas
12. Kada Paduodama?
13. Peržaidimas
14. Padavimo Peržaidimas
15. Padavimų Seka
16. Keitimasis Pusėmis
17. Kamuoliukas Žaidime
18. Paduodantysis Laimi Tašką
19. Priimantysis Laimi Tašką
20. Žaidėjas Pralaimi Tašką
21. Žaidėjas Trukdo Savo Varžovui
22. Kamuoliukas Krenta Ant Linijos
23. Kamuoliukas Liečia Stacionarinę Įrangą
24. Teisingas Smūgis
25. Sutrukdymas
26. Skaičiavimas Geime
27. Skaičiavimas Sete
28. Didžiausias Setų Skaičius
29. Teisėjai Ir Jų Vaidmuo
30. Žaidimo Vientisumas Ir Poilsio Pertraukos
31. Patarimai
32. Kamuoliukų Keitimas

Dvejetų Žaidimas

33. Dvejetų Žaidimas
34. Dvejetų Žaidimo Aikštelė
35. Padavimų Tvarka Dvejetų Žaidime
36. Priėmimų Tvarka Dvejetų Žaidime
37. Padavimas Ne Pagal Eilę Dvejetų Žaidime
38. Priėmimas Ne Pagal Tvarką Dvejetų Žaidime
39. Klaidingas Padavimas Dvejetų Žaidime
40. Smūgių Seka Dvejetų Žaidime
 
Oficialias teniso taisykles anglų kalba (pagal Tarptautinę teniso federaciją) galite rasti čia.
 

---

Vienetų žaidimas

 

1. ŽAIDIMO AIKŠTELĖ

Žaidimo aikštelė yra 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio stačiakampis.
Tinklas, kabantis ant metalinio lyno (ne storesnio kaip 8 mm), dalija aikštelę į dvi lygias dalis. Lyno galai turi būti praverti pro stulpelius arba pritvirtinti prie jų viršūnių. Stulpeliai turi būti kvadratinio skerspjūvio arba apskrito skerspjūvio, ne didesnio nei 15 cm skersmens ar įstrižainės. Stulpelių ašys turi būti nutolusios nuo aikštelės šoninių linijų 0,914 m. Stulpeliai turi būti tokio aukščio, kad viršutinė lyno dalis būtų 1,07 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus, o pačių stulpelių viršūnės nebūtų iškilusios virš lyno daugiau kaip 2,5 cm. Jei aikštelės vienetų ir dvejetų žaidimui sujungtos, o dvejetų žaidimo tinklas naudojamas vienetų žaidimui, tai tinklo lynas prilaikomas dviem 1,07 m aukščio kvadratinio arba apskrito skerspjūvio statramsčiais, kurių skersmuo ar įstrižainė ne didesnė nei 7,5 cm, vadinamais vienetų žaidimo ramsčiais. Vienetų žaidimo ramsčių ašys turi būti nutolusios nuo vienetų žaidimo aikštelės šoninių linijų 0,914 m.
Tamsios spalvos tinklas turi visiškai uždengti erdvę tarp jį laikančių stulpelių. Tinklas turi būti pakankamai tankus, kad kamuoliukas nepralįstų pro jo skyles. Tinklo aukštį aikštelės centre (0,914 m) turi prilaikyti balta juosta, ne platesnė kaip 5 cm. Tinklą laikantis lynas ir viršutinė tinklo dalis turi būti iš abiejų pusių apsiūti balta 5–6,3 cm pločio juosta. Ant tinklo, juostos ir vienetų žaidimo ramsčių negali būti jokių reklaminių užrašų.
Linijos, ribojančios aikštelės ilgį ir plotį, atitinkamai vadinamos galinėmis ir šoninėmis. Abiejose tinklo pusėse, 6,4 m atstumu nuo jo, yra jam lygiagrečios padavimo linijos. Linija, jungianti tinklo vidurį su padavimo linijos viduriu, vadinama vidurine padavimo linija. Ši linija tarp tinklo ir padavimo linijos esantį plotą dalija į dvi lygias dalis, vadinamas padavimo laukais. Kiekviena galinė linija turi būti pažymėta įsivaizduojamojo vidurinės padavimo linijos tęsinio 10 cm ilgio atkarpa, vadinama vidurio žyme. Vidurio žymė turi būti nukreipta į aikštelės vidurį.
Vidurinė padavimo linija ir vidurio žymė turi būti 5 cm pločio. Visos likusios linijos turi būti nesiauresnės nei 2,5 cm ir neplatesnės nei 5 cm, išskyrus galinę liniją, kurios maksimalus plotis gali būti 10 cm. Aikštelės ribomis laikomi išoriniai linijų kraštai. Visos linijos turi būti vienos spalvos.
Reklaminiai užrašai ar kitos iškabos, patenkančios į žaidėjų regėjimo lauką, taip pat teisėjų kėdės negali būti baltos ar geltonos spalvos.
 

2. STACIONARINĖ ĮRANGA

Stacionarinė aikštelės įranga tai ne tik tinklas, stulpeliai, vienetų žaidimo ramsčiai, tinklą laikantis lynas ir juostos, bet ir tvorelė (jei ji yra), tribūnos bei visi kiti daiktai aplink aikštelę ir virš jos, taip pat bokštelio teisėjas, tinklo ir linijų teisėjai, bei asmenys paduodantys kamuoliukus, esantys savo vietose.
 

3. KAMUOLIUKAS

Kamuoliuko paviršius turi būti lygus, baltas arba geltonas. Paviršiuje esančios siūlės turi būti glotnios.
Kamuoliuko skersmuo turi būti 6,451–6,858 cm, o masė 56,7–58,5 g. Paleistas laisvai kristi iš 254 cm aukščio, nuo betoninio paviršiaus kamuoliukas turi atšokti į 134,62–147,32 cm aukštį. Slegiamo 8,165 kg svarsčiu kamuoliuko tiesioginė deformacija turi būti 0,559–0,737 cm, o atvirkštinė – 0,80–1,08 cm. Matavimai turi būti atliekami tris kartus, slegiant tris skirtingas kamuoliuko ašis, statmenas viena kitai. Bet kurių dviejų matavimų rezultatai neturėtų skirtis daugiau kaip 0,076 cm. Galutiniu matavimų rezultatu laikomas šių rezultatų aritmetinis vidurkis.
Tarptautinė Teniso Federacija sprendžia kurie kamuoliukai ar jų prototipai atitinka teniso taisyklių reikalavimus ir periodiškai skelbia oficialiai patvirtintų kamuoliukų markių sąrašą. Oficialiam turnyrui naudotini tik tame sąraše esančios markės kamuoliukai.
 

4. RAKETĖ

Teniso taisyklės neleidžia naudoti rakečių, neatitinkančių šių reikalavimų:
(a) Smogiamasis raketės paviršius turi būti plokščias, sudarytas iš stygų, kurios turi būti supintos viena su kita ir pravertos pro raketės lanką. Sutemptas paviršius turi būti vienalytis, o stygų tankumas jo centre neturi būti mažesnis nei bet kuriame kitame taške. Ant stygų neturi būti jokių objektų, išskyrus tuos, kurie skirti vibracijai ar stygų susidėvėjimui riboti;
(b) Nuo 1997 sausio mėn. 1 d. bendras profesionalų varžyboms naudojamos raketės ilgis (kartu su rankena) neturi viršyti 73,66 cm. Neprofesionalams ši riba pradeda galioti 2000 sausio 1 d. Iki tol bendras raketės ilgis neturi viršyti 81,28 cm. Rakečių plotis neturi viršyti 31,75 cm. Maksimalus styginio paviršiaus ilgis – 39,37 cm, plotis – 29,21 cm;
(c) Ant raketės lanko (kartu su rankena) neturi būti jokių daiktų ar prietaisų, išskyrus tuos, kurie skirti lanko vibracijai riboti ar svoriui paskirstyti;
(d) Nei ant raketės, nei ant stygų neturi būti jokių prietaisų, kurių pagalba taško žaidimo metu galima būtų pakeisti raketės formą ar svorio paskirstymą.
1 atvejis: Ar gali smogiamasis raketės paviršius būti sudarytas iš daugiau nei vieno stygų sluoksnio?
Sprendimas: Ne. Taisyklėje kalbama apie vieną, o ne kelis paviršius.
2 atvejis: Ar galima raketės paviršių laikyti lygiu ir vienalyčiu, jei stygos sutemptos keliose plokštumose?
Sprendimas: Negalima.
3 atvejis: Ar prietaisai vibracijai mažinti gali būti pritvirtinti prie stygų? Jei taip, tai kur?
Sprendimas: Taip, gali, bet jie turi būti pritvirtinti žemiau paskutinės skersinės stygos.
4 atvejis: Taško žaidimo metu staiga nutrūko vieno žaidėjo raketės styga. Ar jis gali tęsti žaidimą su šia rakete?
Sprendimas: Taip. Tačiau vyrų žaidime, žaidėjas negali pradėti naujo taško su nutrūkusia styga.
 

5. PADUODANTYSIS IR PRIIMANTYSIS

Žaidimo metu žaidėjai turi būti skirtingose tinklo pusėse. Žaidėjas, kuris pirmas smūgiuoja kamuoliuką, vadinamas paduodančiuoju, o jo varžovas – priimančiuoju.
1 atvejis: Ar žaidėjas pralaimi tašką peržengęs įsivaizduojamąjį tinklo linijos tęsinį:
(a) prieš smūgiuodamas kamuoliuką;
(b) jau smūgiavęs kamuoliuką?
Sprendimas: Jis nepralaimi taško nei vienu, nei kitu atveju, jei jis neperžengia varžovo aikštelės pusę ribojančių linijų (20 taisyklės (e)). Trukdymo atveju varžovas gali reikalauti teisėjo sprendimo pagal 21 ir 25 taisykles.
2 atvejis: Paduodantysis reikalauja, kad priimantysis stovėtų savo aikštelės pusės ribose. Ar jis teisus?
Sprendimas: Ne. Priimantysis gali stovėti bet kurioje savo aikštelės pusės vietoje.
 

6. AIKŠTELĖS PUSIŲ IR PADAVIMO PASIRINKIMAS

Teisė pasirinkti aikštelės pusę arba būti paduodančiuoju ar priimančiuoju pirmajame susitikimo geime suteikiama burtų būdu. Žaidėjas, laimėjęs burtus, gali pasirinkti pats arba liepti pasirinkti savo varžovui:
(a) teisę būti paduodančiuoju ar priimančiuoju, tokiu atveju pasirinkusiojo varžovas renkasi aikštelės pusę;
(b) aikštelės pusę, šiuo atveju pasirinkusiojo varžovas sprendžia ar jam duoti ar imti.
1 atvejis: Ar žaidėjai gali pasirinkti iš naujo, jei buvo atidėtas dar neprasidėjęs susitikimas?
Sprendimas: Burtai lieka, o žaidėjai gali pasirinkti iš naujo.
 

7. PADAVIMAS

Prieš pat paduodamas paduodantysis turi abiem kojom atsistoti už galinės linijos, tarp įsivaizduojamųjų vidurio žymės ir šoninės linijos tęsinių. Po to paduodantysis turi pametėti kamuoliuką (bet kuria kryptimi) ir smūgiuoti jį rakete prieš jam paliečiant aikštelės paviršių. Padavimas laikomas baigtu kamuoliuko ir raketės susilietimo momentu. Vienarankis žaidėjas gali pametėti kamuoliuką rakete.
1 atvejis: Ar gali paduodantysis vienetų žaidimo metu atsistoti tarp įsivaizduojamųjų vienetų ir dvejetų varžybų aikštelių šoninių linijų tęsinių?
Sprendimas: Ne.
2 atvejis: Žaidėjas padavimo metu išsimeta ne vieną, o du ar daugiau kamuoliukų. Ar šis padavimas laikomas klaidingu?
Sprendimas: Ne. Padavimas turėtų būti peržaistas, bet jei teisėjo nuomone paduodantysis tai padarė tyčia, tada jis pralaimi tašką (žr. 21 taisyklę).
 

8. PERŽENGIMAS

Padavimo metu paduodantysis neturi teisės:
(a) Keisti savo pozicijos eidamas arba bėgdamas (lengvi kojų judesiai, neturintys didelės įtakos užimtai pozicijai, nelaikomi jos keitimu einant ar bėgant);
(b) Peržengti galinės linijos bei įsivaizduojamųjų vidurio žymės ir šoninės linijos tęsinių.
 

9. PADAVIMŲ EIGA

(a) Paduoti paduodantysis turi paeiliui, tai iš dešinės, tai iš kairės pusės nuo vidurio žymės (pozicijos), pradedant dešiniąja pozicija kiekviename geime. Jei pastebėta, kad buvo paduota ne iš tos pozicijos, visi sužaisti taškai įskaitomi, o padavimų tvarka tik pastebėjus klaidą atitaisoma;
(b) Paduotas kamuoliukas turi perlėkti per tinklą ir atšokti nuo įstrižai aikštelės esančio padavimo lauko paviršiaus prieš tai, kai priimantysis jį atmuš.
 

10. KLAIDINGAS PADAVIMAS

Padavimas laikomas klaidingu, jei:
(a) Paduodantysis pažeidžia 7, 8 ar 9b taisyklę;
(b) Paduodantysis nepataiko į išsimestą kamuoliuką;
(c) Kamuoliukas liečia stacionarinę įrangą ( išskyrus tinklą) prieš atšokdamas nuo aikštelės paviršiaus.
1 atvejis: Paduodantysis išsimetė kamuoliuką ir nesmūgiavo, bet sugavo jį ranka arba rakete. Ar tai klaida?
Sprendimas: Ne, tai nėra klaida.
2 atvejis: Vienetų žaidimui vykstant dvejetų žaidimo aikštelėje, paduotas kamuoliukas liečia vienetų žaidimo ramsčius. Ar šis padavimas klaidingas, ar jį reikia kartoti?
Sprendimas: Tai klaidingas padavimas, nes vienetų žaidimo ramsčiai yra stacionarinė įranga (2 ir 10 taisyklės ir 24 taisyklės pastaba).
 

11. ANTRAS PADAVIMAS

Po klaidingo pirmo padavimo paduodantysis turi paduoti dar kartą iš tos pozicijos, iš kurios buvo paduota klaidingai.
1 atvejis: Paduodantysis paduoda ne iš tos pozicijos. Jis pralaimi tašką ir reikalauja peržaidimo, argumentuodamas tuo, kad jis padavė ne iš tos pozicijos.
Sprendimas: Taškas įskaitomas, o kitas padavimas turi vykti iš teisingos pozicijos (pagal rezultatą).
2 atvejis: Kai rezultatas buvo po 15, paduodantysis padavė ne iš tos (iš kairiosios) pozicijos. Jis laimėjo tašką. Tada jis padavė iš dešiniosios pozicijos, bet padavimas buvo klaidingas. Tik dabar pastebėta, kad buvo paduodama ne iš tų pozicijų. Ar paduodančiajam įskaitomas ką tik laimėtas taškas? Iš kurios pozicijos jis turi paduoti?
Sprendimas: Taškas įskaitomas. Paduodantysis turi atlikti antrą padavimą iš kairiosios pozicijos, o rezultatas 30/15.
 

12. KADA PADUODAMA?

Paduodantysis neturi paduoti tol, kol priimantysis nebus pasiruošęs atmušti paduotą kamuoliuką. Jei priimantysis bando atmušti paduotą kamuoliuką, pripažįstama, kad jis buvo pasiruošęs žaidimui. Jei priimantysis davė ženklą, kad jis nepasiruošęs žaidimui, tai klaidingo padavimo atveju jis negali reikalauti klaidos įskaitymo.
 

13. PERŽAIDIMAS

Bet kuriuo atveju paskelbtas peržaidimas gali būti tik toks:
(a) Jei peržaidimas susijęs tik su padavimu, kartojamas tik tas padavimas;
(b) Jei peržaidimas paskelbtas dėl kokių kitų priežasčių, peržaidžiamas visas taškas (du padavimai).
1 atvejis: Padavimas yra nutrauktas dėl kokios nors priežasties, kuri nepaminėta 14 taisyklėje. Ar tik padavimas turi būti peržaistas?
Sprendimas: Ne. Reikia peržaisti visą tašką.
2 atvejis: Jei kamuoliukas pratrūksta žaidimo metu, ar turi būti paskelbtas peržaidimas?
Sprendimas: Taip.
 

14. PADAVIMO PERŽAIDIMAS

Padavimas kartojamas, jei:
(a) paduotas kamuoliukas palietęs tinklą papuola į reikiamą padavimo lauką arba palietęs tinklą liečia priimantįjį, jo drabužius ar raketę;
(b) kamuoliukas buvo paduotas, kol priimantysis nebuvo pasiruošęs (žr. 12 taisyklę).
Pastaba: Antro padavimo kartojimas nepanaikina klaidingo pirmojo.
 

15. PADAVIMŲ SEKA

Pasibaigus pirmajam geimui, priimantysis tampa paduodančiuoju, o paduodantysis – priimančiuoju; ir taip paeiliui keičiamasi po kiekvieno susitikimo geimo. Jei pastebėta, kad vienas žaidėjas paduoda antrą geimą iš eilės, tai tik pastebėjus klaidą padavimas perduodamas tam , kuris turėjo paduoti, o visi iki tol sužaisti taškai įskaitomi. Jei klaida pastebėta jau geimui pasibaigus, tai setas tęsiamas jau pakeista tvarka.
 

16. KEITIMASIS PUSĖMIS

Žaidėjai privalo keistis pusėmis po pirmojo, trečiojo ir visų kitų nelyginių geimų bei seto pabaigoje, jei sužaistų geimų skaičius nelyginis. Jei sete sužaistų geimų skaičius lyginis, pusėmis keičiamasi tik po pirmojo kito seto geimo ir t.t.
Jei pastebėta, kad žaidėjai keičiasi pusėmis neteisinga tvarka, tai, tik pastebėjus klaidą, jie turi tuoj pat užimti teisingas pozicijas ir tęsti žaidimą teisinga keitimosi tvarka.
 

17. KAMUOLIUKAS ŽAIDIME

Nuo padavimo momento kamuoliukas yra žaidime. Jei padavimas nėra klaidingas ir nereikia jo peržaisti, kamuoliukas lieka žaidime iki taško laimėjimo.
1 atvejis: Priimantysis išmušė kamuoliuką už aikštelės ribų. Teisėjas to nepastebėjo, ir taškas buvo žaidžiamas toliau. Ar sužaidus tašką paduodantysis gali reikalauti klaidos įskaitymo?
Sprendimas: Ne. Klaida negali būti įskaityta, jei po jos žaidimas buvo tęsiamas.
 

18. PADUODANTYSIS LAIMI TAŠKĄ

Paduodantysis laimi tašką, jei:
(a) paduotas kamuoliukas, kurio nereikia peržaisti, prieš nukrisdamas paliečia priimantįjį, jo rūbus ar raketę;
(b) priimantysis pralaimi tašką kitu būdu (žr. 20 taisyklę).
 

19. PRIIMANTYSIS LAIMI TAŠKĄ

Priimantysis laimi tašką, jei:
(a) paduodantysis klaidingai paduoda ir pirmą, ir antrą padavimą;
(b) paduodantysis pralaimi tašką kitu būdu (žr. 20 taisyklę).
 

20. ŽAIDĖJAS PRALAIMI TAŠKĄ

Žaidėjas pralaimi tašką, jei:
(a) jis nepermuša per tinklą kamuoliuko, prieš šiam atšokant nuo aikštelės paviršiaus du kartus (išskyrus 24 taisyklės (a) ir (c)); arba
(b) jis atmuša kamuoliuką taip, kad šis liečia kokį daiktą ar paviršių, esantį už varžovo aikštelės pusę ribojančių linijų; arba
(c) jis, nors ir stovėdamas už aikštelės ribų, suklysta mušdamas kamuoliuką iš oro; arba
(d) jis paliečia ar sumuša kamuoliuką daugiau nei vieną kartą arba sąmoningai jį užlaiko; arba
(e) jis, jo raketė (esanti jo rankoje arba ne) arba drabužiai žaidimo metu paliečia tinklą, stulpelius, vienetų žaidimo ramsčius arba priešininko aikštelės pusės paviršių; arba
(f) jis sumuša dar neperlėkusį per tinklą kamuoliuką iš oro; arba
(g) žaidimo metu kamuoliukas paliečia jį ar jo drabužius, išskyrus rankoje esančią raketę; arba
(h) jis meta savo raketę ir pataiko į žaidime esantį kamuoliuką; arba
(i) jis sąmoningai žymiai pakeičia savo raketės formą taško žaidimo metu.
1 atvejis: Padavimo metu raketė išslysta iš paduodančiojo rankos ir liečia tinklą prieš kamuoliukui atšokant nuo aikštelės paviršiaus. Ar tai padavimo klaida, ar žaidėjas pralaimi tašką?
Sprendimas: Paduodantysis pralaimi tašką, nes jo raketė paliečia tinklą prieš kamuoliukui atšokant nuo aikštelės paviršiaus.
2 atvejis: Padavimo metu raketė išslysta iš paduodančiojo rankos ir liečia tinklą po to, kai kamuoliukas atšoka už aikštelės ribų. Ar tai padavimo klaida, ar žaidėjas pralaimi tašką?
Sprendimas: Tai padavimo klaida, nes kai raketė palietė tinklą kamuoliukas buvo atšokęs už aikštelės ribų.
3 atvejis: Ar gali žaidėjas žaidimo metu peršokti per tinklą?
Sprendimas: Ne, negali (20 taisyklės (e)).
4 atvejis: Žaidėjai A ir B žaidžia prieš žaidėjus C ir D. Žaidėjas A paduoda žaidėjui D, tuo metu žaidėjas C paliečia tinklą prieš paduotam kamuoliukui atšokant už aikštelės ribų. Ar žaidėjai C ir D pralaimi tašką?
Sprendimas: Klaidingas padavimas čia niekuo dėtas, nes žaidėjai C ir D šį tašką pralaimėjo dar prieš kamuoliukui nukrentant ant žemės, kai žaidėjas C palietė tinklą (20 taisyklės (e)).
5 atvejis: Žaidėjas A žaidžia prieš žaidėją B. Žaidėjas A permušė kamuoliuką per tinklą taip, kad šis, atšokęs nuo aikštelės paviršiaus, vėl grįžo į A pusę. Žaidėjas B, negalėdamas pasiekti kamuoliuko, meta raketę ir pataiko į kamuoliuką. Ir kamuoliukas, ir raketė atsiduria A pusėje nuo tinklo. Žaidėjas A atmuša kamuoliuką, tačiau už B aikštelės ribų. Ar Žaidėjas B laimi, ar pralaimi tašką?
Sprendimas: Žaidėjas B pralaimi tašką (20 taisyklės (e) ir (h)).
6 atvejis: Paduotas kamuoliukas pataikė į priimantįjį, stovėjusį už padavimo lauko ribų, prieš atšokdamas nuo aikštelės paviršiaus. Ar priimantysis laimi tašką?
Sprendimas: Tašką laimi paduodantysis (20 taisyklė (g)), išskyrus 14 taisyklės (a) atvejį.
7 atvejis: Žaidėjas, stovėjęs už aikštelės ribų, atmuša kamuoliuką iš oro ar sugauna jį ranka ir reikalauja, kad jam būtų įskaitytas taškas, nes kamuoliukas aiškiai lėkė į užribį.
Sprendimas: Jis negali reikalauti taško, nes jei jis:
(a) sugavo kamuoliuką, tai pralaimėjo tašką pgl. 20 taisyklės (g);
(b) neteisingai atmuš kamuoliuką, jis pralaimės tašką pgl. 20 taisyklės (c)
(c) teisingai atmuš kamuoliuką, tai žaidimas turės būti tęsiamas toliau.
 

21. ŽAIDĖJAS TRUKDO SAVO VARŽOVUI

Jei žaidėjas sąmoningai sutrukdo savo varžovui smūgiuoti kamuoliuką, jis pralaimi tašką. Jei tai įvyksta netyčia, taškas peržaidžiamas.
1 atvejis: Ar turi būti nubaustas žaidėjas, pataikęs kamuoliuku į savo varžovą?
Sprendimas: Ne, nebent bokštelio teisėjas pastebės 21 taisyklės pažeidimą.
2 atvejis: Kamuoliukas, atšokęs nuo aikštelės paviršiaus, atšoka atgal per tinklą. Žaidėjas, norėdamas smūgiuoti tą kamuoliuką, persisveria per tinklą. Koks turi būti teisėjo sprendimas, jei šio žaidėjo varžovas trukdo jam tai padaryti?
Sprendimas: Teisėjas gali priskirti tašką žaidėjui, kuriam buvo sutrukdyta pagal 21 taisyklę, arba paskelbti taško peržaidimą pagal 25 taisyklę.
 

22. KAMUOLIUKAS KRENTA ANT LINIJOS

Kamuoliukas, nukritęs ant linijos, laikomas nukritusiu ta linija pažymėtos aikštelės ribose.
 

23. KAMUOLIUKAS LIEČIA STACIONARINĘ ĮRANGĄ

Jei kamuoliukas žaidimo metu paliečia stacionarinę įrangą (išskyrus tinklą, stulpelius, vienetų žaidimo ramsčius, tinklo lyną ar jį prilaikančią juostą) prieš atšokdamas nuo aikštelės paviršiaus, tai žaidėjas, smūgiavęs kamuoliuką pralaimi tašką, jei kamuoliukas tą įrangą paliečia jau atšokęs,tai tas žaidėjas laimi tašką.
1 atvejis: Po smūgio kamuoliukas liečia sėdintį ar stovintį teisėją. Žaidėjas, smūgiavęs kamuoliuką, reikalauja peržaidimo, nes kamuoliukas lėkė tiesiai į aikštę.
Sprendimas: Jis pralaimi tašką.
 

24. TEISINGAS SMŪGIS

Smūgis laikomas teisingu, jei:
(a) kamuoliukas, palietęs tinklą, stulpelius, vienetų žaidimo ramsčius ar tinklo lyną, perlėks per juos ir nukris kitos aikštelės pusės ribose;
(b) kamuoliukas po padavimo ar eilinio smūgio nukris aikštelės ribose ir atšoks ar bus vėjo perneštas atgal per tinklą, o žaidėjas, kuriam buvo muštas šis kamuoliukas perkels, ranką per tinklą ir smūgiuos kamuoliuką nepažeisdamas 20 taisyklės (e);
(c) kamuoliukas aplenks tinklą laikančius stulpelius ar vienetų žaidimo ramsčius iš išorinės aikštelės pusės bet kokiame aukštyje (aukščiau ar žemiau tinklo aukščio);
(d) žaidėjas, teisingai atmušęs kamuoliuką, buvusį jo aikštelės pusėje nuo tinklo, perkels raketę per tinklą, neliesdamas jo;
(e) žaidėjui pavyks atmušti kamuoliuką, pataikiusį į kitą kamuoliuką, gulėjusį aikštelėje.
Pastaba: Jei vienetų žaidimas vyksta dvejetų žaidimo aikštelėje ir naudojami vienetų žaidimo ramsčiai, tai dvejetų žaidimo stulpeliai ir tinklo dalys, esančios tarp dvejetų žaidimo stulpelių ir vienetų žaidimo ramsčių, yra stacionarinė įranga, o ne vienetų žaidimo inventorius. Taigi smūgis, po kurio kamuoliukas pralėks tarp dvejetų žaidimo stulpelio ir vienetų žaidimo ramsčio, žemiau tinklo lyno, neliesdamas nė vieno jų ir nukris aikštelės ribose, laikomas teisingu.
1 atvejis: Kamuoliukas, lekiantis į užribį, liečia vienetų žaidimo ramstį ir nukrenta aikštelės ribose. Ar šis smūgis teisingas?
Sprendimas: Ne, jei tai padavimas ( 10 taisyklės (c)). Taip, jei tai bet kuris kitas smūgis (24 taisyklės a ).
2 atvejis: Ar teisingas smūgis, kurio metu žaidėjas laiko raketę abiem rankom?
Sprendimas: Taip.
3 atvejis: Kamuoliukas pataiko į kitą kamuoliuką, gulėjusį aikštelėje. Ar kas nors laimi, ar pralaimi tašką dėl to?
Sprendimas: Ne. Žaidimas turi būti tęsiamas. Jei bokštelio teisėjui neaišku, ar žaidimas tęsiamas tuo pačiu kamuoliuku, jis gali paskelbti peržaidimą.
4 atvejis: Ar žaidėjas gali naudoti daugiau nei vieną raketę bet kuriuo žaidimo metu?
Sprendimas: Ne. Visose taisyklėse kalbama apie vieną raketę.
5 atvejis: Ar žaidėjas gali reikalauti, kad būtų paimtas jo varžovo aikštelės pusėje gulintis kamuoliukas?
Sprendimas: Taip, bet tik ne taško žaidimo metu.
 

25. SUTRUKDYMAS

Jei žaidėjui smūgiuoti sutrukdė kas nors, nepriklausomas nuo jo paties, išskyrus stacionarinę įrangą ir atvejus, aprašytus 21 taisyklėje, taškas turi būti peržaistas.
1 atvejis: Žiūrovas pasirodo aikštelėje ir sutrukdo žaidėjui atmušti kamuoliuką. Ar jis gali reikalauti peržaidimo?
Sprendimas: Taip, gali, jei, bokštelio teisėjo nuomone, jam sutrukdė būtent žiūrovas, o ne stacionarinė įranga ar aikštelės paviršius.
2 atvejis: Iškilus 1 atvejo situacijai, bokštelio teisėjas paskelbė taško peržaidimą. Tačiau prieš tai pirmas padavimas buvo klaidingas. Ar paduodantysis turės atlikti pirmą ar antrą padavimą?
Sprendimas: Peržaidžiamas taškas, o ne padavimas, todėl paduodantysis turi atlikti pirmąjį padavimą.
3 atvejis: Ar žaidėjas gali reikalauti peržaidimo, remdamasis 25 taisykle, jei jis, manydamas, kad jo varžovui sutrukdyta, nelaukė atsakomojo smūgio?
Sprendimas: Ne.
4 atvejis: Ar galima laikyti smūgis teisingas, jei kamuoliukas pataiko į kitą kamuoliuką ore?
Sprendimas: Taškas turi būti peržaistas, tačiau jei kitas kamuoliukas ore atsidūrė vieno žaidėjų valia, bokštelio teisėjas turi spręsti pagal 21 taisyklę.
5 atvejis: Jei bokštelio ar kuris kitas teisėjas neteisingai paskelbia "ne" arba "už", o paskui pasitaiso, kuris sprendimas turi būti pripažintas?
Sprendimas: Taškas turi būti peržaistas Tačiau bokštelio teisėjo nuomone tai nesutrukdė žaidimo, turi galioti pataisytas sprendimas.
6 atvejis: Ar gali paduodantysis reikalauti peržaidimo, jei pirmas blogai paduotas kamuoliukas atšoka tokiu būdu, kad sutrukdė jam priimti antrąjį?
Sprendimas: Taip. Tačiau jei jis galėjo paimti tą kamuoliuką iš aikštelės, bet to nepadarė, tai jis negali reikalauti peržaidimo.
7 atvejis: Ar galima laikyti smūgį teisingu, jei kamuoliukas pataiko į bet kokį judantį ar nejudantį objektą, esantį aikštelės ribose?
Sprendimas: Taip, jei nejudantis objektas pateko į aikštelę taško žaidimo metu. Tokiu atveju taškas turi būti peržaistas. Jei kamuoliukas liečia judantį objektą, taškas taip pat turi būti peržaistas.
 

26. SKAIČIAVIMAS GEIME

Jei žaidėjas laimi pirmą tašką geime, jam įskaitoma 15. Žaidėjui laimėjus dar vieną tašką, jam įskaitoma 30, laimėjus trečiąjį – 40. Laimėjęs ketvirtąjį tašką, žaidėjas laimi geimą, išskyrus atvejį, kai abu žaidėjai yra laimėję po tris taškus, rezultatas yra "lygu". Esant šiam rezultatui, žaidžiamą tašką laimėjęs žaidėjas "pirmauja" tame geime. Jei kitą tašką laimi jo varžovas, rezultatas vėl tampa "lygu" ir taip toliau, kol nuo rezultato "lygu" kuris nors žaidėjas laimės du taškus iš eilės, t.y. laimės geimą.
 

27. SKAIČIAVIMAS SETE

(a) Žaidėjas, pirmas laimėjęs šešis geimus, laimi setą, kai jo varžovas yra laimėjęs ne daugiau nei keturis geimus. Priešingu atveju setas tęsiamas, kol vienas žaidėjų įgys dviejų geimų persvarą.
(b) Tie-break (lemiamo geimo) skaičiavimo sistema gali būti naudojama kaip alternatyva šios taisyklės (a) punkte nurodytai sistemai, jei taip buvo nuspręsta dar susitikimui neprasidėjus.
Tie-break sistema naudojama kai rezultatas yra po šešis visuose setuose, kita tvarka galioja tik ją paskelbus prieš susitikimą.
Geimas pagal tie-break sistemą žaidžiamas taip:
Vienetų žaidimas
1) Žaidėjas, pirmas laimėjęs septynis taškus, laimi lemiamą geimą ir setą, jei jo varžovas nėra laimėjęs daugiau kaip penkis taškus. Jei rezultatas taps 6:6, geimas bus tęsiamas, kol vienas žaidėjų pasieks dviejų taškų persvarą.
2) Žaidėjas, kurio eilė paduoti šiame geime, paduoda kamuoliuką pirmajam taškui. Jo varžovas paduoda kitiems dviems taškams, o toliau abu paeiliui paduoda po du taškus iš eilės, iki geimo pabaigos.
3) Paduodama turi būti tai iš dešiniosios, tai iš kairiosios pozicijos, pradedant dešiniąja. Jei pastebėta, kad buvo paduota ne iš tos pozicijos, iš kurios reikėjo, tai visi prieš tai sužaisti taškai įskaitomi, o klaida tuoj pat pataisoma.
4) Žaidėjai keičiasi pusėmis kas šešis sužaistus taškus.
5) Tie-break geimas skaičiuojamas kaip vienas geimas kamuoliukų keitimui. Nebent kamuoliukus reikėtų keisti prieš pat jį. Tokiu atveju kamuoliukų keitimas atidedamas iki kito seto antrojo geimo pradžios.
Dvejetų žaidimas
Dvejetų žaidimo sistema tokia pat kaip ir vienetų žaidimo. Žaidėjas, kurio eilė paduoti šiame geime, paduoda kamuoliuką pirmajam taškui. Po to visi žaidėjai, ta pačia padavimo eilės tvarka kaip visame sete turėtų paduoti po du taškus, iki geimo ir seto pabaigos.
Pastaba: Žaidėjas (ar pora dvejetų žaidime), padavęs kamuoliuką pirmajam tai-break geimo taškui, tampa priimančiuoju pirmame kito seto geime.
1 atvejis: Rezultatas 6:6. Žaidžiamas tie-break, nors prieš susitikimą buvo nuspręsta ir paskelbta, kad turi būti žaidžiamas normalus setas. Ar sužaisti taškai įskaitomi?
Sprendimas: Jei klaida buvo pastebėta prieš pradedant žaisti antrąjį tašką, pirmasis taškas įskaitomas, o klaida tuoj pat atitaisoma. Jei klaida pastebėta jau pradėjus žaisti antrąjį tašką ar vėliau, žaidimas tęsiamas tie-break sistema.
2 atvejis: Rezultatas 6:6. Žaidžiamas normalus setas, nors prieš susitikimą buvo nuspręsta ir paskelbta, kad turi būti žaidžiamas tie-break´as. Ar sužaisti taškai įskaitomi?
Sprendimas: Jei klaida buvo pastebėta prieš pradedant žaisti antrąjį tašką, pirmasis taškas įskaitomas, o klaida tuoj pat atitaisoma. Jei klaida pastebėta jau pradėjus žaisti antrąjį tašką ar vėliau, tęsiamas normalus setas. Tačiau jei po to rezultatas bus 8:8, setas turi būti tęsiamas tie-break sistema.
3 atvejis: Jei žaidėjas tie-break geimo metu paduoda ne savo padavimo eilės metu, ar nauja padavimų tvarka turi išlikti iki seto pabaigos?
Sprendimas: Jei žaidėjas atliko tik vieną padavimą vietoj kito žaidėjo, tai tvarka tuoj atstatoma, o taškas įskaitomas. Jei žaidėjas atlieka abu padavimus vietoj kito žaidėjo, nauja tvarka išlieka iki seto pabaigos.
 

28. DIDŽIAUSIAS SETŲ SKAIČIUS

Vyrų susitikime gali būti sužaisti daugiausia penki setai, moterų ir vaikų – trys setai.
 

29. TEISĖJAI IR JŲ VAIDMUO

Susitikimuose, kuriems teisėjauja tik bokštelio teisėjas, jo sprendimas yra galutinis. Bet susitikimuose, kuriems paskirtas ir vyriausias teisėjas, jo sprendimas taisyklių klausimais yra galutinis ir nekintamas, neatsižvelgiant į bokštelio teisėjo sprendimą.
Susitikimuose, kurių metu bokštelio teisėjui padeda linijų ir tinklo teisėjai, jų sprendimas kamuoliuko nusileidimo vietos klausimais yra galutinis, nebent jei, bokštelio teisėjo nuomone, linijos teisėjas akivaizdžiai suklydo, jis gali pakeisti padėjėjo sprendimą ar paskelbti peržaidimą. Vyriausias teisėjas negali keisti bokštelio teisėjo sprendimo apie kamuoliuko kritimo vietą ar kokį kitą fakto klausimą.
Jei linijos teisėjas negali spręsti kur krito kamuoliukas, jis turi tuoj pat duoti ženklą bokštelio teisėjui, kuris ir turi nuspręsti tai. Jei ir bokštelio teisėjas negali spręsti, kur krito kamuoliukas, taškas turi būti peržaistas.
Deviso taurės ar kitų komandinių susitikimų metu vyriausias teisėjas taip pat dirba aikštelėje. Šiuo atveju jis gali pakeisti bet kurį bokštelio teisėjo sprendimą arba nurodyti jam paskelbti peržaidimą.
Vyriausiasis teisėjas savo nuožiūra gali bet kuriuo metu atidėti susitikimą dėl blogų oro sąlygų, nepakankamo apšvietimo ar nepatenkinamos aikštelės paviršiaus būklės. Bet kuriuo susitikimo atdėjimo atveju žaidėjų pozicijos ir rezultatas išlieka nekeičiami, jei vyriausias teisėjas ir žaidėjai nepriims kito sprendimo.
1 atvejis: Bokštelio teisėjas paskelbia peržaidimą, bet žaidėjas mano, kad taškas neturi būti peržaistas. Ar pakviesto vyriausiojo teisėjo sprendimas bus lemiamas?
Sprendimas: Taip. Vyriausias teisėjas sprendžia klausimus, susijusius su taisyklėmis. Tačiau situaciją jam turi apibūdinti bokštelio teisėjas.
2 atvejis: Paskelbta, kad kamuoliukas krito užribyje, bet žaidėjas įrodinėja, kad kritimas buvo geras. Ar šiuo atveju vyriausiojo teisėjo sprendimas bus lemiamas?
Sprendimas: Ne. Vyriausias teisėjas negali keisti bokštelio teisėjo sprendimo apie kamuoliuko kritimo vietą.
3 atvejis: Ar gali linijos teisėjas pakeisti savo sprendimą, bokštelio teisėjui jau paskelbus rezultatą?
Sprendimas: Taip, jei jis tai daro susipratęs, kad klydo ir nedelsdamas.
4 atvejis: Ar gali bokštelio teisėjas pakeisti linijos teisėjo sprendimą?
Sprendimas: Taip, jei linijos teisėjas akivaizdžiai klydo.
5 atvejis: Žaidėjas įsitikinęs, kad kamuoliukas krito aikštelės ribose, o tuo metu linijos teisėjas paskelbė užribį. Ar gali bokštelio teisėjas pakeisti linijos teisėjo sprendimą?
Sprendimas: Ne. Bokštelio teisėjas negali keisti sprendimų žaidėjų apeliacijos atveju.
6 atvejis: Ar gali bokštelio teisėjas taško žaidimo pabaigoje pakeisti linijos teisėjo sprendimą, jei, jo nuomone, akivaizdi klaida buvo padaryta taško žaidimo metu?
Sprendimas: Ne. Jei linijos teisėjas padarė akivaizdžią klaidą, bokštelio teisėjas turėjo jį pataisyti tuojau pat.
 

30. ŽAIDIMO VIENTISUMAS IR POILSIO PERTRAUKOS

Žaidimas turi būti vientisas nuo pat pirmojo padavimo iki susitikimo pabaigos pagal šias taisykles:
(a) Jei pirmasis padavimas klaidingas, antrasis turi būti atliekamas nedelsiant.
Priimantysis turi taikytis prie priimtino paduodančiojo žaidimo tempo ir būti pasiruošęs priimti paduodamą kamuoliuką.
Keičiantis pusėmis tarp geimų nuo paskutiniojo taško pabaigos iki pirmojo kito geimo taško pradžios turi praeiti ne daugiau kaip 1 min 30 sek.
Atsiradus kliūčiai, trukdančiai palaikyti vientisą žaidimą, bokštelio teisėjas turi veikti savo nuožiūra.
Turnyrų organizatoriai gali nustatyti leistiną pauzės tarp taškų žaidimo laiką, kuris negali viršyti 20 sek.
(b) Žaidimas negali būti nutrauktas, atidėtas ar sustabdytas siekiant leisti žaidėjui atgauti jėgas, atstatyti kvėpavimą ar fizinę būklę. Nežiūrint to, traumos atveju bokštelio teisėjas gali kiekvienam žaidėjui skirti 3 min pertrauką traumai pašalinti.
(c) Jei atsitiktų taip, kad ne dėl žaidėjo kaltės jo drabužiai, avalynė ar kiti žaidimui būtini reikmenys (išskyrus raketę) taps nebetinkami naudojimui, ir žaidėjas nebenorės ar nebegalės tęsti žaidimo, bokštelio teisėjas gali sustabdyti žaidimą, kad žaidėjas galėtų vėl pasiruošti jam.
(d) Bokštelio teisėjas savo nuožiūra bet kuriuo metu gali nutraukti ar sustabdyti žaidimą, jei tai yra būtina ir daroma tinkamu laiku.
(e) Bet kuris žaidėjas po trijų setų (arba po dviejų kai žaidžia moterys, senjorai ar vaikai) turi teisę ne ilgesniam nei 10 min poilsiui. Be to, kai nuo žaidėjų nepriklausančios aplinkybės sukelia pertraukos būtinybę, bokštelio teisėjas gali nutraukti susitikimą, jo nuomone, būtinam laikui. Jei susitikimas nutrauktas ir tęsiamas tik kitą dieną, tai poilsis gali būti skirtas po trijų (arba ,žaidžiant moterims, senjorams ar vaikams, po dviejų), tą dieną sužaistų setų (nebaigto seto užbaigimas prilyginamas vienam sužaistam setui).
(f) Organizacinis bet kurio turnyro komitetas gali pats nustatyti apšilimo trukmę, tačiau ji neturi viršyti 5 min ir turi būti paskelbta iš anksto.
(g) Kai galioja patvirtinta nuobaudų sistema, bokštelio teisėjas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ja.
(h) Už žaidimo vientisumo taisyklės nesilaikymą bokštelio teisėjas gali diskvalifikuoti jau anksčiau už tai įspėtą žaidėją.
 

31. PATARIMAI

Komandinių susitikimų metu komandos kapitonas, sėdintis aikštelėje, gali patarinėti žaidėjams tik jiems keičiantis pusėmis tarp sužaistų geimų, bet ne keičiantis pusėmis tie-break geimo žaidimo metu.
Asmeninių susitikimų metu žaidėjams patarinėti griežtai draudžiama. Žaidėjai privalo griežtai laikytis šios taisyklės. Už jos nesilaikymą bokštelio teisėjas gali diskvalifikuoti jau anksčiau už tai įspėtą žaidėją. Kai galioja patvirtinta nuobaudų sistema, bokštelio teisėjas turi veikti pagal ją.
1 atvejis: Ar turi būti įspėtas žaidėjas, kuriam patarinėjama ne tiesiogiai, o ženklais?
Sprendimas: Bokštelio teisėjas turi spręsti ar žaidėjui patarinėjama, ar ne. Jei teisėjas to nepastebi, kitas žaidėjas gali atkreipti į tai jo dėmesį.
2 atvejis: Ar galima žaidėjui patarinėti jam nesant aikštelėje, pertraukos (30 taisyklės (e)) metu ar dėl kokios kitos priežasties?
Sprendimas: Taip. Patarinėjimas neribojamas, kai žaidėjo nėra aikštelėje.
 

32. KAMUOLIUKŲ KEITIMAS

Pamiršus pakeisti kamuoliukus po nustatyto geimų skaičiaus klaidą reikia atitaisyti prieš paduodant tam žaidėjui (ar porai dvejetų žaidime), kuris turėjo paduoti naujais kamuoliukais. Po to kamuoliukai keičiami prieš susitikimą nustatyta tvarka.
 

---

Dvejetų žaidimas

 

33. DVEJETŲ ŽAIDIMAS

Visos vienetų žaidimo taisyklės su žemiau pateiktais pakeitimais ir papildymais galioja dvejetų žaidimui.
 

34. DVEJETŲ ŽAIDIMO AIKŠTELĖ

Dvejetų žaidimo aikštelė yra 10,97 m pločio, t.y. po 1,37 m platesnė abiejuose aikštelės šonuose nei vienetų žaidimo aikštelė. Vienetų žaidimo aikštelės šoninių linijų dalys nuo tinklo iki galinės padavimo linijos vadinamos šoninėmis padavimo linijomis. Kitais aspektais dvejetų žaidimo aikštelė analogiška vienetų žaidimo aikštelei, aprašytai 1-oje taisyklėje, išskyrus tai, kad linijos, atitinkančios vienetų žaidimo aikštelės šoninių linijų dalis, jungiančias galinę padavimo liniją ir galinę liniją, yra nebūtinos.
 

35. PADAVIMŲ TVARKA DVEJETŲ ŽAIDIME

Padavimų tvarka turi būti nustatyta prieš kiekvieno seto pradžią. Pora, turinti paduoti pirmajame geime, turi susitarti, katras iš partnerių tai darys, o jų varžovai turi susitarti, katras iš jų paduos antrajame geime. Žaidėjo, paduodančio pirmame geime, partneris turi paduoti trečiame, o paduodančio antrajame – ketvirtame, ir taip toliau, kol paaiškės seto laimėtojai.
1 atvejis: Dvejetų žaidime vienas iš žaidėjų nepasirodo aikštelėje, o jo partneris sakosi galįs žaisti ir vienas prieš du. Ar jis gali to reikalauti?
Sprendimas: Ne.
 

36. PRIĖMIMŲ TVARKA DVEJETŲ ŽAIDIME

Prieš kiekvieno seto pradžią reikia nustatyti, kuris partnerių abiejose porose priims kiekvieno geimo pirmąjį padavimą. Ši nustatyta tvarka negali būti keičiama iki seto pabaigos. Priimančiosios poros žaidėjai turėtų priimti pakaitomis po vieną tašką.
1 atvejis: Ar gali dvejetų žaidime paduodančiojo partneris atsistoti taip, kad užstotų vaizdą priimančiajam?
Sprendimas: Taip. Paduodančiojo partneris gali stovėti bet kurioje savo aikštelės pusės nuo tinklo vietoje.
 

37. PADAVIMAS NE PAGAL EILĘ DVEJETŲ ŽAIDIME

Jei vienas partnerių paduos ne pagal nustatytą padavimų tvarką, ji turi būti atitaisyta tik pastebėjus klaidą, o visi iki tol sužaisti taškai ir padavimų klaidos įskaitomi. Jei klaida pastebėta jau sužaidus geimą klaidinga tvarka, tai tokia nauja tvarka ir lieka iki seto pabaigos.
 

38. PRIĖMIMAS NE PAGAL TVARKĄ DVEJETŲ ŽAIDIME

Jei priimantieji geimo metu susikeis vietomis, tai ši nauja tvarka turės išlikti iki geimo pabaigos, o kitame šios poros priimame geime turi būti atitaisyta seto pradžioje nustatyta tvarka.
 

39. KLAIDINGAS PADAVIMAS DVEJETŲ ŽAIDIME

Klaidingais laikomi padavimai, atitinkantys 10 taisyklėje apibūdintus atvejus ir tie, kurių metu kamuoliukas, prieš atšokdamas nuo aikštelės paviršiaus, liečia paduodančiojo partnerį, jo drabužius ar raketę; bet jei kamuoliukas (kai padavimo nereikia kartoti) prieš atšokdamas nuo aikštelės paviršiaus, liečia priimančiojo partnerį, jo drabužius ar raketę, tai paduodantysis laimi tašką.
 

40. SMŪGIŲ SEKA DVEJETŲ ŽAIDIME

Kamuoliuką paeiliui turi smūgiuoti tai vienos, tai kitos poros bet kuris žaidėjas. Jei žaidėjas paliečia žaidime esantį kamuoliuką pažeisdamas šią taisyklę, jo varžovai laimi tašką.